Skubi pagalba: Tel.: +370 445 79040 Mobilus.: +370 61871936  Mūsų adresas: Žemaitės al. 1, Kretinga 

Pasiruošimas tyrimams ir procedūroms

KAIP PASIRUOŠTI KRAUJO LABORATORINIAMS TYRIMAMS


Nevartoti alkoholio ir tabako produktų, narkotinių medžiagų: dieną prieš tyrimą vengti
vartoti alkoholį ir kitus stimuliatorius. Net nedidelis alkoholio kiekis dieną prieš tyrimą gali
padidinti gamaglutamiltransferazės (GGT) aktyvumą, įtakoti lipidogramą bei kepenų
funkcijos tyrimus. Tyrimo dieną rekomenduojama bent valandą prieš imant kraujo
mėginius nerūkyti. Rūkymas keičia kraujo prisotinimą deguonimi, o tai turi įtakos
hemoglobino koncentracijai ir eritrocitų kiekiui.


Apie gyvybiškai būtinų ar šeimos gydytojo skirtų vaistų vartojimą privaloma pranešti
medikui. Rekomenduojama užsirašyti ir tikslų jų vartojimo laiką: gliukozės apykaitą
veikiančių vaistų prieš atliekant gliukozės toleravimo mėginį / levotiroksino nevartoti ryte,
prieš tyrimą, vaistą išgerti iš karto po kraujo paėmimo;


Informuoti gydytoją, skiriantį tyrimus, apie menstruacinio ciklo dieną;
Būtina nutraukti vitaminų ar papildų vartojimą 2 savaitės iki tyrimo / atliekant vitamino D
tyrimą kūdikiams iki vienerių metų, vitamino vartojimą reikia nutraukti bent 3 d. iki tyrimo;
Nevalgyti, gerti tik vandenį (pavalgius - gliukozės, lipidogramos, kraujo krešėjimo tyrimų
rezultatai gali būti netikslūs). Sąvoka nevalgius (pasninkavus) reiškia būseną, kai maždaug
12 valandų nevalgoma maisto ir nevartojami skysčiai. Prieš kraujo paėmimą laboratoriniams
tyrimams galima gerti tik nedidelį negazuoto vandens kiekį. Nerekomenduojamas ilgalaikis
pasninkavimas (>12 val.) prieš kraujo paėmimą, nes organizmas pradeda vartoti savo
baltymus, ypač turėdamas mažai riebalų. Dėl to gali būti per mažas gliukozės kiekis ir netgi
padidėti ketoninių junginių kiekis arba sumažėti geležies ir hemoglobino kiekis.
Rekomenduojama negerti kavos, arbatos bei nekramtyti kramtomosios gumos. Kofeinas
padidina gliukozės kiekį.


Vengti intensyvaus fizinio krūvio (tai gali daryti įtaką kai kurių fermentų aktyvumui ir
medžiagų koncentracijai organizme). Dieną prieš tyrimą rekomenduojama vengti ir
emocinio krūvio. Tyrimus reikia atlikti po įprastos veiklos dienos metu ir ramios nakties. Po
mankštos dėl padidėjusio energetinių medžiagų vartojimo sumažėja gliukozės ir trigliceridų
lygis. Per daug mankštinantis dieną prieš tyrimą taip pat gali padidėti tokie parametrai:
kepenų funkcijos tyrimai, laktatdehidrogenazės (LDH) aktyvumas ir kreatinkinazės (CK)
kiekis.


Po rentgenologinių ir ultragarsinių tyrimų, refleksoterapijos bei fizioterapijos procedūrų
palaukti bent 12 valandų. Prieš kraujo paėmimą laboratoriniams tyrimams
nerekomenduojama atlikti kitų diagnostinių procedūrų: veloergometrinio tyrimo, funkcinių
kvėpavimo mėginių ir kt.


Tyrimą rekomenduojama atlikti ryte, kadangi kai kurių medžiagų koncentracija kraujyje ar
fermentų aktyvumas skirtingu paros metu yra nevienodas;
Prieš tyrimus nerekomenduojama kaitintis saulėje.
Vengti streso.


PASIRUOŠIMAS ŠLAPIMO LABORATORINIAMS TYRIMAMS


Šlapimas renkamas į specialų vienkartinį indą, kurį galima įsigyti laboratorijoje arba vaistinėje.
Vienkartinio šlapimo indelio nereikia plauti ar paruošti kitu būdu. Kūdikiams ir mažiems
vaikams šlapimo mėginys gali būti renkamas šlapimo mėginių surinkimo maišeliais.
Atliekant mikrobiologinius tyrimus (šlapimo pasėlį), indas turi būti sterilus – sandariame įpakavime.

Nepriimtina šlapintis į butelius, stiklainius ir kitas tam neskirtas talpyklas. Įvairių medžiagų,
tokių kaip cukraus, likučiai ar bakterijos gali įtakoti rezultatus.
Kelias dienas (bent 10-12 val.) iki šlapimo surinkimo tyrimams rekomenduojama valgyti
saikingai, laikytis standartinės dietos, maitintis įprastu režimu, tačiau vengti aštraus, sūraus
maisto ir produktų, galinčių pakeisti šlapimo spalvą (pvz.: morkų, burokėlių ir pan.), vartoti
normalų skysčių kiekį, nerekomenduojama vartoti alkoholio. Prieš tyrimo surinkimą reikia
vengti didelio fizinio krūvio, ilgalaikio nei įprastai stovėjimo. Dėl per didelio fizinio krūvio
šlapime gali atsirasti baltymų ir ketoninių kūnų arba padidėti jų kiekis. Ilgai stovint, dažnai
atsiranda ortostatinė proteinurija.


24 valandas iki šlapimo mėginio paėmimo rekomenduojama vengti lytinių santykių. Šlapimo
tyrimas po lytinių santykių gali būti sudėtingas dėl šlapime esančios spermos. Didelis
spermatozoidų kiekis neleidžia tinkamai mikroskopiškai įvertinti šlapimo nuosėdų. Taip pat gali
būti nedideli šlaplės pažeidimai, dėl kurių atsiranda ar padidėja epitelio, eritrocitų kiekis arba
nustatomos bakterijos šlapime.


Reikia vengti tirti šlapimą menstruacinio kraujavimo metu ir 2-3 dienas prieš ir po menstruacijų.
Esant būtinybei, šias aplinkybes reikia dokumentuoti. Renkant šlapimo mėginius menstruacijų
metu, šlapimas dažnai užteršiamas eritrocitais ir epiteliu, todėl neįmanoma gauti patikimų
rezultatų. Gydytojas šį rezultatą gali interpretuoti kaip hematuriją.
Nutraukti nebūtina, tačiau būtina informuoti laboratoriją, gydytojus apie visus vaistus ar maisto
papildus, kuriuos vartojote šlapimo surinkimo metu. Kai kurie iš jų gali turėti įtakos šlapimo
tyrimų rezultatams:

vitamino C papildai,
geležies preparatai,
metronidazolis,
riboflavinas,
vidurius laisvinantys,
metokarbamolis,
nitrofurantoinas.


Prieš renkant šlapimą, būtina išsiaiškinti tikslą ir koks būdas turi būti naudojamas:
Tikslas Procedūra
Rytinis šlapimas
Renkamas prabudus, t. y. po nakties 8 valandų poilsio arba, jei tai
neįmanoma, praėjus ne mažiau kaip 4 valandoms nuo ankstesnio
šlapinimosi
„Vidurinės
porcijos“ šlapimo
mėginys
Nerenkama nei pirmoji, nei paskutinė šlapimo porcija, mėginys
surenkamas viduryje šlapinimosi
„Paros šlapimas“
Šlapimas renkamas visą parą Atsikėlus ryte, pasišlapinama į tualetą,
pasižymimas laikas. Toliau renkamas visas šlapimas 24 valandų
laikotarpyje. Paskutinis surinktas šlapimas turi būti surinktas kitą dieną
tuo pačiu laiku kaip pirmą dieną
Šlapimas tyrimams
LPI PGR metodu
Prieš renkant, nesišlapinti 3-4 val. ir neapsiplauti išorinių lytinių
organų. Renkama pirma šlapimo porcija („pirmieji lašai“)
Šlapimas
citopatologijai Renkama antra dienos porcija, praėjus 3-4 val. po rytinio pasišlapinimo


Ruošdamasis rinkti šlapimą tyrimui, pacientas privalo laikytis bendrųjų taisyklių:

Nusiplauti rankas su muilu ir vandeniu (klinikiniai, PGR, mikrobiologiniai);

Vandeniu apsiplauti išorinius lyties organus, nenaudojant jokių dezinfekcinių medžiagų
(klinikiniai, mikrobiologiniai);
Nusausinti išorinius lyties organus (klinikiniai, mikrobiologiniai);
Neliesti vienkartinio plastikinio indelio vidaus (klinikiniai, PGR, mikrobiologiniai);
Paėmus mėginį sausai nuvalyti išorinę dalį ir sandariai užsukti indelio dangtelį (klinikiniai,
PGR, mikrobiologiniai);
Ant indelio užrašyti savo vardą, pavardę, gimimo metus ir ėminio surinkimo laiką
(klinikiniai, PGR, mikrobiologiniai).
Bendriniams ir PGR tyrimams reikalingas vienkartinis indelis, mikrobiologiniams tyrimams
būtinas sterilus indelis sandarioje pakuotėje
Pirma šlapimo porcija reikalinga lytiškai plintančių ligų sukėlėjams nustatyti. Šlapimas tiriamas
molekulinės diagnostikos (PGR) metodu ir tyrimui naudojamas rytinis šlapimas arba pacientas
turi būti nesišlapinęs ne mažiau kaip 4 valandas.
Pirmosios šlapimo porcijos surinkimo eiga vyrams ir moterims:
Pacientas laikosi bendrųjų šlapimo surinkimo taisyklių (žiūrėti aukščiau);
Šlapimo mėginys imamas ryte per pirmąsias dvi valandas;
Į tuščią švarų ėminiui skirtą plastikinį indelį surenkama pirmoji šlapimo porcija – 10-30 ml
pirmųjų šlapimo lašų;
Šlapimo mėginys kambario temperatūroje gali būti laikomas ne ilgiau nei 6 val., jei mėginio
negalima pristatyti per 6 val., mėginys turi būti laikomas 2-8 laipsnių temperatūroje.
Paros šlapimo surinkimas:
Paros šlapimo surinkimo procedūrą geriausiai atlikti, kai esate visą parą namie.
Šlapimo surinkimo konteinerį laikyti tamsioje ir šaltoje vietoje (apsaugoti nuo tiesioginių
saulės spindulių) ateinančias 24 val.
Atsikėlus ryte pirmą šlapimo porciją išpilti į tualetą. Sekančia šlapimo porciją surinkti į
konteinerį, tai bus atskaitos pradžia paros šlapimui rinkti.
Po 24 valandų nuo pradžios baigti šlapimo surinkimo procesą į šlapimo surinkimo
konteinerį/konteinerius.
Surinkto paros šlapimo kiekį sumaišyti ir atpilti 50 ml į atskirą sterilų indelį, ant kurio
užrašomi paciento vardas, pavardė, data, šlapimo rinkimo pradžia ir pabaiga (val. min.) ir
pristatyti į laboratoriją.


Vidurinės šlapimo porcijos surinkimas:


- Pacientas laikosi bendrųjų šlapimo surinkimo taisyklių (žiūrėti aukščiau);
- Šlapimas renkamas tik į sterilizuotą indelį sandarioje pakuotėje;
1.Nusiplauti rankas su muilu ir vandeniu, nusausinkite jas vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu;
2.Atsmaukite apyvarpę / praskleiskite lytines lūpas;
3.Nusiplaukite varpos galą vandeniu arba nusivalykite švariu drėgnu popieriniu rankšluosčiu /
Nusiplaukite išorinius lytinius organus vandeniu arba nusivalykite švariomis drėgnomis
higieninėmis servetėlėmis (valykite judesiu žemyn);
4.Nusausinkite lytinius organus popieriniu rankšluosčiu;
5.Pirmąją šlapimo porciją išpilkite į tualetą;
6.Nenutraukiant srovės, į sterilų indelį, surinkite 5-10 ml vidurinės šlapimo porcijos. Stenkitės
neliesti šlapimo ar indelio vidaus;
7.Baikite šlapintis į tualetą;
8.Ant indelio užrašyti savo vardą, pavardę, gimimo metus ir ėminio surinkimo laiką.
- Jeigu šlapimo pūslė tuščia, specialiai skysčių gerti nereikia. Šlapime mikroorganizmai
dauginasi itin greitai, todėl indelį su šlapimu rekomenduojame kuo skubiau pristatyti į

procedūrų kabinetą. Jeigu to padaryti negalite, šlapimas turi būti laikomas šaldytuve +4 laipsnių
temperatūroje ne ilgiau kaip 8 valandas.
- Šlapimo indelyje turi būti ne mažiau kaip 3 ml.


PASIRUOŠIMAS IŠMATŲ LABORATORINIAMS TYRIMAMS


Planuojant surinkti išmatų mėginį laboratoriniams tyrimams, rekomenduojama pasirūpinti
plastikiniu indeliu. Išmatos renkamos į specialų vienkartinį indą, kurį galima įsigyti laboratorijoje
arba vaistinėje. Taip pat būtina pasiruošti švarų, sausą indą, į kurį bus surinktos išmatos. Išmatų
tyrimas atliekamas be specialaus paciento paruošimo, laikantis įprastos dietos, o ne nevalgius ar
persivalgius. Žmonėms, sergantiems vidurių užkietėjimu, išmatų rinkimas gali sukelti problemų.
Norint palengvinti žarnyno judesius, verta padidinti racione vartojamų skysčių ir skaidulų kiekį,
kurių yra, pavyzdžiui, kruopose, sėlenose, vaisiuose ir daržovėse.
Išmatos surenkamos į sausą ir švarų specialų indelį (konteinerį).
Išmatos tyrimui yra netinkamos, jei pacientas naudojo klizmas, žvakutes, simpatikotropinius
ar laisvinamuosius vaistus, bismuto ar bario preparatus.
Išmatas tyrimui reikia paimti mentele iš kelių vietų. Išmatose neturi būti šlapimo priemaišų.
Tyrimams reikalingas išmatų kiekis – 5-15 g.
Ant indelio turi būti užrašytas vardas, pavardė bei gimimo data, surinkimo laikas (minučių
tikslumu).
Indelis su mėginiu turi būti tuoj pat patalpinamas į šaldytuvą ir iki pristatymo į laboratoriją
laikomas 2-8 ºC temperatūroje.
Išmatų mėginys į laboratoriją turi būti pristatytas per 24 val. nuo paėmimo.
Tiriant dėl spalinių kirmėlių, mėginį turi paimti bendrosios praktikos slaugytoja.
Išmatų tyrimas ir vaistai:
vaistai nuo vidurių užkietėjimo (laisvinamieji), tokie kaip laktuliozė, yra lengvi vaistai,
vartojami vidurių užkietėjimui gydyti, ir teoriškai jie neturėtų daryti įtakos tyrimo
rezultatams, todėl gali būti naudojami.
išmatų tyrimas parazitams nustatyti yra geriausias prieš gydymą antibiotikais arba po jų.
Jei vartojate kitus vaistus, prieš atlikdami išmatų tyrimą pasitarkite su gydytoju, kad patikrintumėte,
ar jie nepaveikia tyrimo rezultatų. Tyrimui išmatos nerenkamos, jei pacientas naudojo klizmas,
žvakutes, simpatikotropinius ar laisvinamuosius vaistus, bismuto ar bario preparatus.


PASIRUOŠIMAS LYTIES TAKŲ NUOGRAMDŲ PAĖMIMUI


Prieš lyties takų nuograndų paėmimą moterims rekomenduojama:
24 val. prieš tiriamosios medžiagos paėmimą nenaudoti higieninių tamponų, intravaginalinių
preparatų, vengti lytinių santykių ir neplauti makšties,
neplanuoti tiriamosios medžiagos imti menstruacijų metu.
Prieš lyties takų nuogramdų paėmimą vyrams rekomenduojama 2-3 val. iki tiriamosios medžiagos
paėmimo nesišlapinti.


PASIRUOŠIMAS GIMDOS KAKLELIO CITOLOGINIAM (PAP) TYRIMUI


Prieš PAP tepinėlį dvi dienas rekomenduojama:
neturėti lytinių santykių ir nenaudoti lubrikantų,

nenaudoti purškalų ar miltelių šalia makšties, į makštį nedėti nieko, įskaitant tamponus,
makšties vaistus, makšties spermicidinių putų, kremų ar želė.
Prieš PAP tepinėlį neplauti makšties vandeniu, actu ar kitu skysčiu.
Neplanuoti PAP tepinėlio per mėnesines ir 4 d. po jų. Geriausiai atlikti PAP tyrimą mažiausiai 5
dienos po mėnesinių pabaigos, 10-20 ciklo dieną.


PROSTATOS SPECIFINIO ANTIGENO TYRIMAS (PSA)


Atlikimo metu reikėtų laikytis kelių patarimų, nes kai kurie veiksniai gali klaidingai didinti PSA
reikšmę:
– vengti fizinio krūvio, pavyzdžiui, važiavimo dviračiu.
– tyrimą prasmingi atlikti prieš vizitą pas urologą, kadangi urologinė apžiūra taip pat gali iškreipti
tyrimo rezultatus.
– jeigu jaučiate uždegimo požymius – skausmą, maudimą, karščiavimą, pradžioje derėtų atlikti
šlapimo tyrimą ir įsitikinti, jog nėra uždegiminio proceso.


PASIRUOŠIMAS PROSTATOS BIOPSIJOS PROCEDŪRAI


Prieš prostatos biopsiją infekcijos profilaktikai Jums bus skiriami antibiotikai.
Pusdienį iki procedūros rekomenduojame valgyti nedaug, vakare iki procedūros vartoti tik skysčius
(1,5 – 2 litrus).
Iki procedūros turite pasituštinti, esant reikalui tiesiąją žarną išvalyti klizmavimo būdu.
Medikamentai - peroraliniai antikoaguliantai turi būti nutraukti mažiausiai 7 dienos iki procedūros.
Kaip atliekama biopsija?
Tyrimas, atliekamas taikant vietinę ar bendrąją nejautrą, kontroliuojama ultragarsu.
Procedūros metu pacientas prašomas atsigulti ant šono arba nugaros arba atsiklaupti. Gydytojas
prieš procedūrą per išeinamąją angą įleidžia nuskausminančio preparato.
Procedūros metu plona adata yra duriama į prostatą per tiesiąją žarną.
Prostatos biopsijos vietos, teisinga biopsinės adatos padėtis yra kontroliuojama transrektaliniu
ultragarsu. Prostatos biopsijai paprastai naudojama plona spyruoklės įtempta adata. Adata greitai
yra įduriama į prostatą ir gaunami audinių pavyzdžiai.
Procedūros trukmė - 30 minučių.
Rekomendacijos po biopsijos procedūros
Po procedūros galite gerti skysčius, valgyti.
Ribokite fizinį krūvį 4 val. po procedūros.
Nepamirškite vartoti antibiotikus infekcijos profilaktikai, kaip paskirta gydytojo.
Laikykitės gydytojo rekomendacijų dėl higienos po biopsijos.
Po procedūros galite jausti:
maudimą odoje, kur buvo leisti nuskausminamieji preparatai,
diskomfortą, nežymų skausmą tiesiojoje žarnoje, tarpvietėje dėl biopsinės adatos įvedimo.
nežymų skausmą dubenyje ir stebėti kraują šlapinantis apie 5 dienas.
Kreipkitės į gydytoją, jeigu:
kraujuojate iš tiesiosios žarnos tęsiasi 2-3 dienas,
skausmas intensyvėja,

atsiranda karščiavimas,
negalite pasišlapinti iki 8 valandų,
pastebite kraują šlapime ilgiau nei 3-5 dienos.


PASIRUOŠIMAS PILVO ORGANŲ ECHOSKOPINIAM TYRIMUI


Atliekant pilvo organų echoskopiją, reiktų prieš tyrimą nevalgyti 6–8 valandas. Pavalgius susidaro
daug dujų, kurios sunkina apžiūrą ir tuomet galima ne viską pamatyti. Tiriant inkstus, šlapimo
pūslę, reikėtų prieš tai gerti vandens ir nesišlapinti. Taip pat rekomenduojama bent kelias dienas iki
tyrimo vengti pilvo pūtimą sukeliančių produktų.


PASIRUOŠIMAS SKRANDŽIO ENDOSKOPINIAM TYRIMUI


6-8 valandas iki procedūros nevalgykite, 4-6 val. – nevartokite skysčių, geriamų medikamentų, ypač
skrandžio rūgštingumą mažinančių. Patartina būti 2 sav. nevartojus antibiotikų.
6 valandas iki tyrimo negalima valgyti. Tiems žmonėms, kurių skrandžio turinio evakuacija
yra sulėtėjusi, rekomenduojama nevalgyti dar ilgiau: jei tyrimas atliekamas ryte, kieto
maisto nevalgyti nuo 18 val. Tyrimo metu skrandis turi būti tuščias. To reikia, kad tyrimas
būtų saugus ir maisto dalelės skrandyje neužstotų vaizdo. Iš ryto galima išsiplauti dantis ir
išskalauti burną.
Tyrimo dieną negalima gerti skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų.
Jei būtina gerti kitų vaistų, juos reikia išgerti ne vėliau kaip 2 valandos iki tyrimo, užgeriant
nedideliu kiekiu vandens. Tam tikri vaistai gali trukdyti procedūrai. Apie išgertus vaistus
būtina informuoti tyrimą atliekantį gydytoją.
2 valandas iki tyrimo nerūkyti, nes gali būti pakitusi skrandžio gleivinės spalva.
Net ir labai norint, iki numatyto tyrimo pradžios valgyti negalima. Jei labai sunku kentėti,
galima išgerti kelis mažus gurkšnelius vandens.
Sergant cukriniu diabetu, tyrimą reikėtų atlikti anksti ryte, kitais atvejais reikalinga
koreguoti vaistų skyrimo laiką.
Rekomenduojama turėti rankšluostį.

PASIRUOŠIMAS KOLONOSKOPIJOS TYRIMUI


Pacientus, sergančius sunkiomis lėtinėmis ligomis, pvz., cukriniu diabetu, hipertonine liga, širdies
ritmo sutrikimu ir kt., prieš procedūrą turi apžiūrėti šeimos gydytojas.
Prieš tyrimą su nejautra pacientams atliekama: elektrokardiograma, bendrasis kraujo tyrimas,
nustatomas gliukozės kiekis kraujyje, daromi kiti tyrimai pagal indikacijas.
Visą dieną prieš tyrimą pacientas turi nieko nevalgyti, gerti tik skaidrius skysčius (vanduo,
mineralinis vanduo, sultinys) ir išgerti „Picoprep“ 2 kartus po 1 stiklinę, kiekvieną užgeriant 2
litrais skaidraus skysčio, arba 4 litrus „Fortrans“ tirpalo, 4 pakelius vaistų ištirpinant 4 litruose
vandens. Šį tirpalą reikia išgerti per 4-5 val. Žarnyno išvalymui gali būti vartojami ir kiti tam
tinkami vaistai (Eziclen, Moviprep). Vaistai yra receptiniai, todėl būtinas gydytojo paskyrimas.
Tyrimo dieną pacientas turi būti nevalgęs ir negėręs. Jei dėl lėtinės ligos pacientui būtina gerti
vaistus, tyrimo dienos rytą juos galima užgerti vienu gurkšniu vandens. Jei tyrimas atliekamas ryte
(8-12 val.), paruošimui skirtus vaistus reikia išgerti išvakarėse nuo 18 iki 24 val. Jei tyrimas

atliekamas po pietų (13-17 val.), 1 dozę vaistų reikia išgerti tyrimo dieną anksti ryte. Nuo rytinės
vaistų dozės iki tyrimo turi praeiti ne mažiau kaip 6 valandos.


Tyrimas atliekamas taikant bendrąją narkozę: į veną suleidžiama vaistų, pacientas užmiega ir
nepatiria jokių nemalonių pojūčių.


Kolonoskopijos tyrimo dieną pacientas gydymo centre praleidžia 2-3 val. Tyrimas trunka nuo 15
min. iki 1 val., po jo pacientas dar kurį laiką miega. Kadangi kolonoskopija atliekama taikant
bendrąją narkozę, reikėtų atvykti su lydinčiu asmeniu, nes po tyrimo negalima vairuoti automobilio.
Maitinimosi rekomendacijos ruošiantis kolonoskopijai
2-3 dienos iki procedūros (pvz., jei tyrimas bus pirmadienį, pradekite ruoštis penktadienį)


Negalima vartoti:
• sėklų,
• riešutų,
• grūdų ir kruopų,
• raudonos/ violetinės spalvos maisto ir gėrimų,
• ne baltos spalvos maisto produktų,
• vaisių ir daržovių


Galima vartoti:
• pieną, natūralų jogurtą be priedų, varškę, majonezą be prieskoninių žolelių, grietinę, grietinėlę,
sviestą,
• baltą duoną, baltuosius ryžius, aukščiausios rūšies makaronus, aukščiausios rūšies kvietinius
miltus,
• bulves be lupenų,
• vištienos krūtinėlę be odos, baltos žuvies filė be odos, kiaušinius,
• sūrį be priedų (be kmynų, be žolelių),
• baltą šokoladą be priedų, vanilinius ledus, cukrų.
1 diena iki procedūros (pvz., jei tyrimas bus pirmadienį, tai nuo sekmadienio)
• Nevalgykite nieko arba suvalgykite lengvus pusryčius (pvz., virtą kiaušinį su baltos duonos riekele
arba lėkštelę ryžių) iki 9 val. ryto.
• Skaidrių skysčių galima vartoti be apribojimų.
Negalima vartoti:
• alkoholinių gėrimų,
• pieno ir jo produktų,
• glotnučių,
• neskaidrių sulčių (apelsinų, pomidorų, multivitaminų, greipfrutų ir kt.), sriubos,
• raudonos/ violetines spalvos gėrimų, ledinukų ar želė.
Galima vartoti:
• vandenį,
• arbatą, kavą be grietinėlės ar pieno,
• skaidrius gaiviuosius gėrimus (išskyrus raudonos/ violetinės spalvos),
• obuolių sultis,
• sultinį be tirščių,
• ledinukus be priedų (išskyrus raudonos/ violetinės spalvos)
• želė be priedų (išskyrus raudonos/ violetinės spalvos)

 

Atnaujinta: 2024-08-10, 22:36:57